Turėdamas sąmoningą ar pasąmoningą intenciją, žmogus gali savo valią nuslopinti ir pasiduoti kitų žmonių kūrybinei galiai. Tačiau svarbiausi klausimai šiame kontekste turėtų nuskambėti taip: ar žmogus, esant būtinybei, sugeba panaudoti savo valią? jis yra ar nėra vergas?
Kuomet XV-XVI a. Europos gyventojai pradėjo didžiąsias keliones į kitus žemynus, nei viename jų nesutiko civilizacijų, kurios europiečius galėjo pralenkti mokslo, ekonomikos ar socialinėje sferose (jau nekalbant apie karinę galią ir techniką). Tad kyla natūralus klausimas, kodėl Vakarų civilizacija vystėsi taip sparčiai, jog europiečiai, net ir susidūrę su gerokai senesnėmis civilizacijomis, šias
Jūsų dėmesiui – Seimo nario ir filosofo dr. Manto Adomėno paskaita apie konservatizmo kilmę ir pamatines vertybes. Publikuojama antra paskaitos dalis, kurioje kalbama apie lietuviško konservatizmo sampratą, religijos vaidmenį, apie postmodernų žmogaus prigimties suvokimą bei švietimo svarbą. Taip pat atsakoma į moksleivių klausimus.
Seimo nario ir filosofo dr. Manto Adomėno paskaita apie konservatizmo kilmę ir pamatines vertybes. Publikuojama pirmoji paskaitos dalis, kurioje kalbama apie konservatizmo ištakas bei pagrindines konservatyviąsias nuostatas: politinės bendruomenės istoriškumą, antiutopiškumą, realizmą žmogaus prigimties atžvilgiu bei pozityviąją laisvės sampratą.
Dar ne iki galo nurimus aistroms, kilusioms praėjusių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną tik dėl keleivių drąsos neįvykusio teroro akto prieš amerikiečių bendrovės keleivinį oro lainerį, tarptautinėje bendruomenėje puse lūpų pradėta kalbėti apie naują JAV kovos su terorizmu frontą Artimuosiuose Rytuose – Jemeną.
Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta kalbos apie tai, kad mums esą nereikalinga kariuomenė. Paprastai yra argumentuojama tuo, jog mes jau esame NATO sudėtyje, tad jau viskas ramu. Kita dalis visuomenės, akivaizdžiai veikiama Rusijos informacinės propagandos kanalų, laiko NATO agresyviu kariniu bloku. Kiek blaiviau mąstantis žmogus numotų ranka ir pasakytų, jog tai tamsuolių paistymai, tačiau
Cherchez la femme (ieškokite moters) – iškilus eilinei santykių dramai, dar ne visai politiškai korektiškais laikais, sakydavo prancūzai. Cherchez Putin turėtų sakyti lietuviai, kalbėdami apie Lietuvos ir Rusijos santykius.
Nedažnas šiuolaikinis politikos filosofas pastebi glaudų marksizmo ir liberalizmo ryšį, o dar rečiau įžvalgiai prisiliečia prie bendro šių klasikinių teorijų pamato (kuris dažnai lieka nepastebėtas ar tiesiog sąmoningai, patogumo ir korektiškumo dėlei ignoruojamas). Abiejose politinėse doktrinose galima stebėti labiausiai jas suartinantį fenomeną – šių politinės minties tradicijų priartėjimą prie
Balandžio 18d. vyko švarinimosi akcija ,,Darom09‘’. Prie akcijos prisidėjo ir Jaunųjų konservatorių lyga.
Vis labiau įsibėgėjant šiai, kol kas finansine prasme kukliai, rinkiminei kampanijai, neatsakytų klausimų apie kandidatus vis dar išlieka. Bandysiu trumpai apžvelgti visų septynių kandidatų pliusus ir minusus, taip pat įvertinti jų galimybės laimėti. Kandidatai bus pateikiami abėcėlės tvarka.