Kovo 15-ją Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) išplatino žinią apie savo sprendimą dėl Prancūzijos teismų veiksmų neleidžiant lesbiečių porai įsivaikinti vienos iš jų dukters. Anot teismo, draudimas paprastai arba dirbtinai apvaisinant įsivaikinti vaiką nenormalios seksualinės orientacijos poroms nėra diskriminacinis, nes jų nevaisingumas nėra patologija (sutrikimas).

Be kita ko, EŽTT praneš
Paradoksalu, tačiau šūkis „Lietuva – lietuviams”, turintis žmones vienijančią potekstę, jau kelintus metus skambantis per eitynes Lietuvos nepriklausomybės dienų progomis, ima vis labiau priešinti šalies visuomenę. Apibendrinus esamą situaciją galima pastebėti, jog Lietuva susiskaldžiusi į dvi aktyviai konkuruojančias ir vieną pasyviai situaciją stebinčią stovyklą.
Reaguodamas į viešą diskusiją, inicijuotą poros garbingų Vilniaus universiteto profesorių (turiu galvoje dr. Vytautą Radžvilą ir dr. Alvydą Jokubaitį) noriu pasidalinti savo nuomone apie kelis probleminius klausimus. Iš pradžių trumpai apžvelgsiu Vakarų pasaulį po prieš keletą mėnesių vykusio referendumo Šveicarijoje apgaubusią šliaužiančio totalitarizmo pašvaistę. Nagrinėdamas problemą iškelsiu
Lietuvos viešojoje erdvėje kilo diskusija apie liberalizmą. Šią diskusiją sukėlė VU TSPMI vykusi prof. Alvydo Jokubaičio ir prof. Vytauto Radžvilo diskusija su studentais apie liberalizmo filosofijoje glūdinčias struktūrines problemas. Vėliau dar daugiau žibalo į ugnį įpylė A. Jokubaičio ir Manto Adomėno knygų mugėje rengta diskusija „Politika ir velnias“, kurioje užsiminta apie pernelyg didelę l
Nepriklausomybės 20-mečio proga Delfi.lt portale pasirodė interviu su britų akademiku, žurnalo The Economist publicistu Edwardu Lucasu. Šis autorius yra menko Vakarų Europos politologų, palankiai vertinančių Lietuvos bei visos Rytų Europos laisvės siekius ir oponuojančius Rusijos imperialistinei politikai, ratelio atstovas.

Interviu pabaigoje žurnalistas paklausė pašnekovo apie strateginės mūs
Jūsų dėmesiui – Seimo nario ir filosofo dr. Manto Adomėno paskaita apie konservatizmo kilmę ir pamatines vertybes. Publikuojama antra paskaitos dalis, kurioje kalbama apie lietuviško konservatizmo sampratą, religijos vaidmenį, apie postmodernų žmogaus prigimties suvokimą bei švietimo svarbą. Taip pat atsakoma į moksleivių klausimus.
Viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta kalbos apie tai, kad mums esą nereikalinga kariuomenė. Paprastai yra argumentuojama tuo, jog mes jau esame NATO sudėtyje, tad jau viskas ramu. Kita dalis visuomenės, akivaizdžiai veikiama Rusijos informacinės propagandos kanalų, laiko NATO agresyviu kariniu bloku. Kiek blaiviau mąstantis žmogus numotų ranka ir pasakytų, jog tai tamsuolių paistymai, tačiau
Pastaruoju metu netyla kalbos apie neseną istoriją, kai nuo tilto buvo numestas šuo. Žmonės iš arti pamatę gyvulio tragediją sakytum atsitokėjo nuo svaigiai taikios kasdienybės ir unisonu pasmerkė jaunojo sadisto poelgį. Visuomenės reakcija labai priminė ažiotažą, beveik prieš du mėnesius kilusį po Kauno mieste vykusių žudynių ir su jomis susijusio pedofilijos skandalo.
Huntingtonas savo knygoje pateikia pagrindinių septynių (su išlygomis, aštuonių) civilizacinių darinių sąrašą. Remdamasis Arnoldo Toynbee, Williamo H. McNeillo, Carrollo Quigley, Fernando Braudelio ir kitų kultūros istorikų tyrinėjimais jis sudaro visų didžiųjų šiandienos civilizacijų sąrašą. Glaustai apie jį – šioje, antroje straipsnio apie civilizacijų konfliktą dalyje.