Ar norime tai pripažinti, ar ne, tai universali tiesa. Kai kas sako, kad niekuo netiki, bet jie tiki tuo, ką sako — kad niekuo netiki.. Daugeliu atvejų tikėjimas yra toks įprastas, kad mes jo net nepastebime. Kasdien, įlipęs į automobilį, važiuoji gatve. Tu manai, kad kiti automobiliai važiuos laikydamiesi savo pusės. Tai nėra tikėjimo aktas, kurį tu išpažįsti, įlipęs į automobilį, bet be šio tik
P.N Mamonovas – poetas, muzikantas, aktorius. Jis dar vaikystėje pajuto potraukį aktorystei, vėliau iš dviejų mokyklų buvo išmestas už tai, kad „rodė cirkus“..Mamonovo kūryba visada buvo priimama nevienareikšmiškai..Pavelo Lungino filme „Sala“, kuris nacionaliniuose Rusijos kino apdovanojimuose pelnė geriausio filmo ir geriausio režisieriaus darbo nominacijas,Mamonovas vaidina seną, keistą vienuo
Kai žmogus peržengia moralinio leistinumo ribą, dažnai palūžta, pradeda riedėti žemyn..Trumpai išdėstyta Anoniminių alkoholikų programa bus naudinga tiek alkoholikams, tiek ir nesusirgusiems..Visi 12 žingsnių tik pasiūlymai.
1. Prisipažinome sau, kad esame bejėgiai prieš alkoholį, kad mūsų gyvenimas tapo nebepavaldus mums...
2. Įsitikinom, kad tik jėga, galingesnė už mus pačius, gali mus išgyd
„Pastarieji keleri metai – labai laimingas ir šviesus mano gyvenimo tarpsnis, – sako dainininkas Andrius Mamontovas. – Džiaugiuosi viskuo, ką turiu, kas man duota. Net jei kai kurios durys, į kurias beldžiuosi, neatsidaro, dėl to neišgyvenu. Suvokiu, kad esu savo kelyje.“
Sunku atsisveikinti su tuo, kas turėta, branginta kaip dovana, ir su tuo, kas, mūsų įsivaizdavimu, privalomai turėtų mums priklausyti. Deja, kažko tikrai netekus, ateina mintis, jog išties niekas nieko mums neprivalo, kad turėjimo iliuzija būtų galutinai sunaikinta. Netgi Dievas mums nieko neprivalo. Ir visa, ką mums duoda, duoda tik iš savojo gerumo. Netgi skaudžiausius išbandymus..Taigi ir lika
Kaip mylėti Dievą, kurio nematai ir net neįsivaizduoji. Jiems paban­dysiu paaiškinti labai paprastai.Sakykime, turite gerbiamą žmogų, kuriam galite atsiverti ir išsipasakoti ir kuris bet kokiu atveju pasiruošęs Jums padėti patarimu, materialiai, palaikyti dvasiškai, užjausti..Jūs jį mylite pagarbia meile ir žinote, kad daugiau niekur nesurasite tokios pa­ramos, kai bus sunku..Yra žmonių, neigianč
Vienas iš vadovaujančių tyrimų centro „Impuls“ konstruktorių Vladimiras Jefremovas mirė staiga..Natalija pabandė užčiuopti pulsą – nėra, širdis nebeplakė. Ji ėmė daryti dirbtinį kvėpavimą,bandė „užvesti“ širdį, masažuodama krūtinę. Baigėsi aštuntoji minutė..Jefremovas užrašė, ką išgyveno klinikinės mirties metu, su visomis smulkmenomis. Jo liudijimai neįkainuojami. Tai pirmasis Rusijoje pomirtini
Rašytojas tyrinėjo Šventąjį Raštą ir parašė ne vieną straipsnį: Kuo aš tikiu (1884 m.), Dievo Karalystė mumyse (1893 m.) ir kt.,kvietė visuomenę nedelsiant imtis vykdyti Dievo priesakus.Jis paneigė bažnytinės praktines tikėjimo dogmas,smarkiai ir be jokių nuolaidų kritikavo bažnyčią už tai, kad čia kaupiami turtai, kad bažnyčia pamažu suartėja ir suauga su valstybe.Paskutinis rašytojo romanas Pri
Teosofijos draugijos įkūrėja Jelena Petrovna Gan gimė 1831 m. Jelena ištekėjo vos šešiolikos už 40-mečio Erivano (dabar – Jerevanas) vicegubernatoriaus Nikiforo Blavatskio..Tiesa, būdama karšto būdo, jauna moteris po trijų nelaimingų santuokos mėnesių pavogė arklį ir pabėgo pas senelį į Tiflisą..O atvykusi į Šri Lanką tapo budiste..1875 m. rugsėjį įkurta Teosofijos draugija iškėlė,kad visos relig
Žmogus, per nuodėmes pakliuvęs į tam­saus pasaulio zoną, tampa jo auka, nes tamsusis pasaulis įgauna teisę maitintis aukos gyvybės syvais, t.y. bioenergija. Dėl to labai sumažėja žmogaus smegenų struktūros bioenergetinės galimybės, sutrinka kūno organų funkcionavimas. Prasideda nesėkmės, ligos, o tai dar labiau komplikuoja padėtį, nes žmo­gus tampa irzlus, nepakantus sau ir kitiems, nebesugeba ra
...Žmonės tikėjosi, kad savo bendra malda jie išprašys iš Dievo lietaus malonę. Daugelis atsinešė jų tikėjimą liudijančių daiktų. Susižavėjęs klebonas matė parapijiečių rankose Šventojo Rašto tomelius, kryželius, rožančius. Tačiau labiausiai dvasininko žvilgsnį patraukė maža mergaitė, tyliai atsisėdusi pirmoje eilėje. Ant keliu ji laikė pasidėjusi skėtį.
Kai esu pavargusi ir išsibarsčiusi ateinu paskaityti šio laiško... ir ašaros atgaivina sielą, o Dievo meilės prisilietimas pakelia dvasią...
Nesuvokiama dvasios stiprybė...Jis gimė Austalijoje, Melbourno mieste 1982 metais be rankų ir be kojų. Gydytojai nesudaro kaip paaiškinti šį fenomeną.Jis nepaprastos vidinės ir psichologinės laisvės žmogus, tiesiog spinduliuojantis gyvenimo džiaugsmu.
Žmogus sušnabždėjo: "Dieve, kalbėk su manimi"
Ir pievų vieversys užgiedojo.
Bet žmogus negirdėjo...Taigi žmogus pradėjo verkti iš nevilties:
"Paliesk mane, Dieve, leisk man suprasti, kad tu čia"
Tada Dievas pasilenkė ir palietė žmogų.
Bet žmogus nusikratė drugelį nuo savęs ir nuėjo....
Kaip godžiai turėtume rankioti Šviesos spindulėlius iš studijų, iš matytų gerų pavyzdžių. Ir iš maldos...Su kokia pagarba reikėtų stebėti tekančią saulę.Teprimena jinai mums apie amžinosios Šviesos neišsenkamas versmes... Kai aplinkui mus visi daiktai ir žmonės taip prisigėrę neramumo, atidžiai įsižiūrėkime į laiką – kiek jame didingos ramybės. Pažvelkime į šviesos ir sutemų didingumą...Jeigu Šv
Str. pateiktos įvairių žmonių mintys apie tikėjimą.Pvz.Andrius Mamontovas: "Suvokiu, kad Dievas yra vienas ir visos religijos yra tik skirtingi kreipimosi būdai į jį... Nepriklausau jokiai religijai todėl, kad žmonės religiją pavertė į organizaciją su visokiomis infrastruktūromis, privilegijomis, galimybe lipti karjeros laiptais ir t.t... O man nereikia įstoti į organizaciją, kad galėčiau pasika
Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia...
Taigi dabar pasilieka tikėjimas, viltis ir meilė – šis trejetas, bet didžiausia j
Iš tiesų Dievo karalystė nėra valgis ar gėrimas, bet teisumas, ramybė ir džiaugsmas Šventojoje Dvasioje.(Rom 14,17).Naujasis Testamentas.Iš Laiškas romiečiams .
Geriau tėvas nuo stogo, nei lašas pro šalį. Tas šių dienų posakis atspindi mūsų laiko tuščia dvasią. Mano gyvenime irgi buvo toks laikas. Bet, ačiū Dievui, viskas baigėsi kitaip...