Kuomet XV-XVI a. Europos gyventojai pradėjo didžiąsias keliones į kitus žemynus, nei viename jų nesutiko civilizacijų, kurios europiečius galėjo pralenkti mokslo, ekonomikos ar socialinėje sferose (jau nekalbant apie karinę galią ir techniką). Tad kyla natūralus klausimas, kodėl Vakarų civilizacija vystėsi taip sparčiai, jog europiečiai, net ir susidūrę su gerokai senesnėmis civilizacijomis, šias
Krikščionybė lietuvius pavertė baudžiauninkais ir padarė dviveidžius. Tuo įsitikinęs Lietuvos Romuvos bendrijos krivis, etnokultūrinio judėjimo dalyvis Jonas Trinkūnas, teigiantis, kad krikščionybė teatnešė pavojų visos tautos išlikimui.
Prieš savaitę knygą „Lietuvių senosios religijos kelias“ pristatęs J. Trinkūnas interviu DELFI sakė manantis, kad jei ne krikščionybės primetimas, šiandien Liet
Bažnyčios skelbiami straipsniai dažnai akcentuoja, kad tik jie atstovauja vertybes ar moralę, pavyzdžiui:

Kaip žinoma, Bažnyčia yra, ko gera, vienintelė institucija, atvirai kovojanti prieš vertybinio nihilizmo apraiškas šių dienų visuomenėje. Tačiau postmoderniame Vakarų pasaulyje tokia dvasininkų instituto pozicija jau yra tapusi nepageidautina, o kai kuriais atvejais netgi smerktina.

Baž
Moters vaidmuo Bažnyčioje – neabejotinai visuomet įdomi ir prieštaringa krikščionybės tema. Moterį, aktyviai dalyvaujančią Bažnyčios liturginėje veikloje, vis dar palydi nevienareikšmiški aplinkinių vertinimai. Ne vienoje parapijoje (ypač provincijoje) Šventojo Rašto skaitinius per šv. Mišias skaitanti moteris sulaukia replikų, esą norinti pasisukinėti tarp kunigų… Vertėtų pasakyti, kad Visuotinė