Internete radau įdomų tinklalapį, kuriame pateikiama įliustruota biblija skirta vaikams. Iliustracijoms pasirinkta pats mėgstamiausias vaikų konstruktorius "Lego". Tikrai įdomiai žiūrisi net ir tiems, kurie dar neskaitė biblijos.
Svečio iš Vokietijos Dirk Möhring pamokslas.Šis pamokslas yra apie tai, kaip yra svarbu apsispręsti savo širdyje norint gyvenime priimti sunkius sprendimus. Kaip mums yra lengva, mes net nesusimąstome apie Jėzų, kai tampa sunku - vėl šaukiamės jo....Šiame pamoksle yra komentuojama vieta iš Biblijos apie Danielių, kuris privalėjo valgyti mėsą nors jis pats buvo žydas ir kaip jis elgėsi tokiose sit
Kuomet XV-XVI a. Europos gyventojai pradėjo didžiąsias keliones į kitus žemynus, nei viename jų nesutiko civilizacijų, kurios europiečius galėjo pralenkti mokslo, ekonomikos ar socialinėje sferose (jau nekalbant apie karinę galią ir techniką). Tad kyla natūralus klausimas, kodėl Vakarų civilizacija vystėsi taip sparčiai, jog europiečiai, net ir susidūrę su gerokai senesnėmis civilizacijomis, šias
Iškart prisipažinsiu, kad nesu didelis Visariono mokymo žinovas. Nežinau itin daug ir apie bendruomenę, kurią jis subūrė. Ir apie tai, kokios kontroversijos ją supa, skaičiau ganėtinai seniai. Visariono bendruomenę gan išsamiai yra ištyrinėjusi Rasa Pranskevičiūtė, ji parašė apie Visariono bendruomenę magistrinį darbą, kurį teko skaityti, keletą straipsnių, rašo disertaciją. Taigi, gal sulauksime
Bandoma Šv.Raštu pagrįsti Kristaus antrąjį atėjimą trečiojo tūkstanmečio pradžioje.
Nedažnas šiuolaikinis politikos filosofas pastebi glaudų marksizmo ir liberalizmo ryšį, o dar rečiau įžvalgiai prisiliečia prie bendro šių klasikinių teorijų pamato (kuris dažnai lieka nepastebėtas ar tiesiog sąmoningai, patogumo ir korektiškumo dėlei ignoruojamas). Abiejose politinėse doktrinose galima stebėti labiausiai jas suartinantį fenomeną – šių politinės minties tradicijų priartėjimą prie
Anapus Vėlinių slepiasi pomirtinis gyvenimas. Dėmesys ir pagarba laikui, kuris tęsiasi po žmogaus mirties. Mane visuomet stebina tyčinis (o gal ne?) žmogaus naivumas. Ar atkreipėte dėmesį, kad pomirtinis pasaulis vadinamas ne pomirtine terpe, pomirtine erdve ar pomirtine abstrakcija? Pomirtinę būseną žmogus pavadino paprastai, t.y. tiesiog GYVENIMU. Tiesiog neįtikėtina stiprybė ir primityvumas! Ž
Jis gyvena nuolat stebimas. Jis negali užsidirbti savo pinigų, jis negali aistringai mylėti moterų, jis turi besąlygiškai paklusti vyresniems vienuoliams. Jis net negali vadintis Kęstučiu Marčiulynu, nes jo vardas dabar yra Bo Haeng Sunim. Tačiau 48 metų vyras tikina - tik tuomet, kai prieš dešimtį metų tapo Pietų Korėjos šventyklos vienuoliu, jis ėmė gyventi be kankinančio laukimo.
Vienas po kito į mažą Sibiro gyvenvietę – Petropavlovką – plūsta inteligentai, juodadarbiai, menininkai. Du tūkstančius kilometrų nuo Maskvos nutolusi gyvenvietė tapo „vilties židiniu“ daugeliui, akis į akį susidūrusių su krize, tuo tarpu šio reiškinio tyrėjai tvirtina, kad S. Toropas yra ne kas kita, o rusų polinkio į asmenybės kultą, pavyzdys..Penki tūkstančiai buvusio kelių policininko Sergeja
1. Žmogus sukasi. Sufijai tik atkartoja tai.

2. Žmogus sukasi nesustodamas kaip vilkelis.

3. Žmogus kaip vilkelis sukasi beveik vienoje vietoje, nukeliaudamas tik nedidelį atstumą tai į vieną pusę tai į kitą.
Krikščionybė lietuvius pavertė baudžiauninkais ir padarė dviveidžius. Tuo įsitikinęs Lietuvos Romuvos bendrijos krivis, etnokultūrinio judėjimo dalyvis Jonas Trinkūnas, teigiantis, kad krikščionybė teatnešė pavojų visos tautos išlikimui.
Prieš savaitę knygą „Lietuvių senosios religijos kelias“ pristatęs J. Trinkūnas interviu DELFI sakė manantis, kad jei ne krikščionybės primetimas, šiandien Liet
Bažnyčios skelbiami straipsniai dažnai akcentuoja, kad tik jie atstovauja vertybes ar moralę, pavyzdžiui:

Kaip žinoma, Bažnyčia yra, ko gera, vienintelė institucija, atvirai kovojanti prieš vertybinio nihilizmo apraiškas šių dienų visuomenėje. Tačiau postmoderniame Vakarų pasaulyje tokia dvasininkų instituto pozicija jau yra tapusi nepageidautina, o kai kuriais atvejais netgi smerktina.

Baž
Aš pats su savimi pasikalbu. Manau, kad išsilavinę žmonės nelabai beeina išpažinties. Išsakyti savo nuodėmes kam – eiliniam žmogeliui? Negi tas, kuris išklauso, yra nuo Dievo? Juk žinome – visokių yra Dievo tarnų. O komunija kai kur jau yra suteikiama visai bažnyčiai, be išpažinties.
Po įrašo apie Europos parlamento bandymą paauklėti popiežių, sulaukiau tokių komentarų:
Daugeliui katalikų atrodo amoralu nesutikti su popiežiaus nuomone, bet aš tikrai šiuo atveju negaliu su juo sutikti, nes tai, ką jis pareiškė — visiška nesąmonė.
Galima sakyti “prezervatyvai yra negerai”, bet sakyti, kad jie padidina ligos riziką jau yra tiesiog absurdas.
P.N Mamonovas – poetas, muzikantas, aktorius. Jis dar vaikystėje pajuto potraukį aktorystei, vėliau iš dviejų mokyklų buvo išmestas už tai, kad „rodė cirkus“..Mamonovo kūryba visada buvo priimama nevienareikšmiškai..Pavelo Lungino filme „Sala“, kuris nacionaliniuose Rusijos kino apdovanojimuose pelnė geriausio filmo ir geriausio režisieriaus darbo nominacijas,Mamonovas vaidina seną, keistą vienuo
Moters vaidmuo Bažnyčioje – neabejotinai visuomet įdomi ir prieštaringa krikščionybės tema. Moterį, aktyviai dalyvaujančią Bažnyčios liturginėje veikloje, vis dar palydi nevienareikšmiški aplinkinių vertinimai. Ne vienoje parapijoje (ypač provincijoje) Šventojo Rašto skaitinius per šv. Mišias skaitanti moteris sulaukia replikų, esą norinti pasisukinėti tarp kunigų… Vertėtų pasakyti, kad Visuotinė
Bernardinai praneša, kad Vilniuje vyko kasmetinis tarptautinis “A. Alekseičiko seminaras”. Seminare buvo kalbama apie visokius niekus:

Pranciškonas A. Peškaitis tvirtino, kad liga – tai dar viena malonės galimybė. Jis pasakojo apie savą ligos patirtį ir tai, jog buvimas ligoninėje jam tapo malonės laiku, kai sustiprėjo santykiai su bičiuliais. Pasak A. Peškaičio, pernelyg dažnai nutylimas bend
Sekmadienį buvau bažnyčioje, Vilniaus katedroje. Ne todėl, kad esu krikščionis. Ne todėl, kad tikiu į Jėzų Kristų. Tiesiog man šiaip patinka nueiti pasisemti auros ir ramybės tyloje (vis gi aukštos lubos, daug erdvės). Bet papuoliau į mišias. Kadangi turėjau šiek tiek laiko, paklausiau ką šneka kunigas susirinkusiems žmonėms. Ir kaip nekeista - jis kalbėjo apie kunigystę, kunigo vaidmenį visuomen
Sunku atsisveikinti su tuo, kas turėta, branginta kaip dovana, ir su tuo, kas, mūsų įsivaizdavimu, privalomai turėtų mums priklausyti. Deja, kažko tikrai netekus, ateina mintis, jog išties niekas nieko mums neprivalo, kad turėjimo iliuzija būtų galutinai sunaikinta. Netgi Dievas mums nieko neprivalo. Ir visa, ką mums duoda, duoda tik iš savojo gerumo. Netgi skaudžiausius išbandymus..Taigi ir lika
Kaip mylėti Dievą, kurio nematai ir net neįsivaizduoji. Jiems paban­dysiu paaiškinti labai paprastai.Sakykime, turite gerbiamą žmogų, kuriam galite atsiverti ir išsipasakoti ir kuris bet kokiu atveju pasiruošęs Jums padėti patarimu, materialiai, palaikyti dvasiškai, užjausti..Jūs jį mylite pagarbia meile ir žinote, kad daugiau niekur nesurasite tokios pa­ramos, kai bus sunku..Yra žmonių, neigianč