Sekmadienį buvau bažnyčioje, Vilniaus katedroje. Ne todėl, kad esu krikščionis. Ne todėl, kad tikiu į Jėzų Kristų. Tiesiog man šiaip patinka nueiti pasisemti auros ir ramybės tyloje (vis gi aukštos lubos, daug erdvės). Bet papuoliau į mišias. Kadangi turėjau šiek tiek laiko, paklausiau ką šneka kunigas susirinkusiems žmonėms. Ir kaip nekeista - jis kalbėjo apie kunigystę, kunigo vaidmenį visuomenėje, pašaukimą. Turiu pasakyti, kol jis šnekėjo apie socialinį kunigo vaidmenį - aš buvau visiškas jo šalininkas. Bet kai tik prasidėjo sapalionės apie pasišventimus ir Dievą kalbantį per kunigą… Man užvirė nedieviškas kraujas kurį dabar ištaškysiu tiesiai į kelias tezes (kurių, tiesa, nerekomenduoju absoliutinti) kurias pavadinčiau “kas sugalvojo tokias nesąmones”? Keletą ar net visas tikriausiai seniai buvote girdėję, o gal ir ne. Taigi:

Už šį straipsnį balsavo

Panašios nuorodos

  1. Biurokratijos verpetai
  2. Kunigą pedofilą saugo Vokietijos bažnyčios sienos
  3. Jono Pauliaus II piligriminis kelias - valstybės pinigų atidavimas Katalikų Bažnyčiai
  4. Moters vaidmuo bažnyčioje
  5. Kodėl lietuviai nemėgsta bažnyčios ir Valdovų rūmų?
  6. Sigitas Parulskis: Pabaigos paveikslai (Berlyno dienoraštis)