Prieš keletą savaičių su viena teatrologe diskutavome apie Lietuvoje susiklosčiusią teatro situaciją ir iš visos diskusijos man užsifiksavo viena jos mintis, - kad šiais laikais nebėra teatro kulto: nei pačiuose teatruose, nei tarp žiūrovų. Tą patį, tik kitais žodžiais užvakar prieš savo spektaklių video peržiūrą pakartojo Oskaras Koršunovas, pasakodamas apie pirmąjį savo spektaklį “Ten būti čia”, kurį statė studentaudamas, slapčia nuo savo kurso vadovo, J. Vaitkaus. Prisiminė apie tuos laikus, kai spektakliai buvo statomi su tokia ugnimi, tikėjimu ir kur kas prastesnėmis sąlygomis nei dabar jas turi kai kurie “nacionaliniai” režisieriai, bet, būtent šie darbai turėjo stebuklingą vidinį užtaisą, kokį retai rasi šiandienos režisierių kūryboje.

Už šį straipsnį balsavo

Panašios nuorodos

  1. Naujosios dramos akcija’09: bendruomenės ir jų idėjos
  2. Kiek dar liko lietuviškam teatrui? | Stonejam
  3. Kalėdiškiausias spektaklis
  4. Verslosavaite.lt - Prasidės tradicinis mėgėjų teatrų festivalis „Kauno rampa“